ūkana

ū́kana sf. (1) KGr87, K, LsB387, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Slnt, ūkanà (3^a) Šlk, Vl 1. CII611, Pv šilto garuojančio oro ar kylančio rūko regimas sluoksnis, migla, rūkas, ūkas: Kas par ū́kanos, tako nematyti Krš. Tik tėviškės pirkia pro ūkaną bolavo V.Myk-Put. Rytais ū́kana dabar, nieko nesmato Klt. In ežero ū́kana paskėlė Tvr. In pavakares ū́kana nukris Dglš. Buvo naktis ir lyg ū́kana naktį, lyg sniegti Dsm. Užtiko ūkanos ant marių ir paklydo laivas BsPIV181(Brt). Matai, kaip šiemet varo: ne sniegu, ne lietum, o saulytė ir ū́kana Slk. Ūkana kokia nustvėrė, i nujuodavo bulbieniai Klt. Buvo ūkana, miglota ir piktas oras S.Dauk. Ūkana užklostė žemę Vd. Šiandie dienelė nesmagi yra, iš debesėlių ūkana kyla LTR(Jnk). Užtemki, saulele, šviesią dienelę … tamsiais debesėliais, miglotom ūkanėlėm TŽI198(Vlk). Giedro[je] dienelė[je] [paukščiai] gražiai čiulbavo, ūkanùžė[je] tylėjo, po liepužiais tupėjo LB77. Šįryt didelė ūkana Žg. Ūkanà iškilo aukšty[n], tai lis Skr. | prk.: Tamsi, neperregima ūkana apsiautė mūsų linksmą senovėje žemę A1883,6. Viskas nyksta praeities ūkanose J.Paukš. Mus užgriuvusi šiandiena: netikrumo ūkanos, tirštėjančios abejonės rš. Greta tų stilistikos ūkanų Tatarei apysakėlėse netrūksta gero ūpo LTII216. ^ Langai ažušalę, kai ūkana ažeję, nesmato Klt. [Kai] ū́kana in burnos stovi, gražumas moteros Klt. Kažką atsiminė, neaiškiai, lyg pro ūkaną rš. Visa mūsų [žemės] buitis yra tikt kaip ūkana ir sapnas Gmž. Ne teip jiems žiba daiktai šventi, bet regi juos kaip ūkanoj SPI198. Kad tu ū́kana! Švnč. Tfu, kad anys ū́kanom nueitų! Dglš. ║ padūmavęs oras, nedidelė migla: Viduržiemy miglos nėr, tik ūkanà Jrb. Ū́kana – myglia nestipri Plšk. Ūkanà iš viršaus krinta Smln. Devynias dienas ūkanos buvo, o šią dešimtą miglelės krito LLDIII502(Mrk). 2. Q130, H, H167, R, R106, MŽ, MŽ138, N, M, K.Būg apsiniaukęs oras, dangus: Ar manai, kad visą savaitę toki ū́kana ir būs? Lž. Šįrint toki bjauri ū́kana – nelyna, bet i saulės nėra Trk. Ū́kana – ka nešaltà, o apsiniaukę Smln. Lietelis nustojo lyt, ūkana Ėr. ^ Tyka be vėjo, ūkana be žvaigždžių – pirštu dangų pasieki B473, PrLXVII24. 3. prk. raibuliai, mirguliai (akyse): Senystė, tai i ū́kana akỹs Dgč. Anas viena akia neregi gal suvisu ar per ū́kaną, kas jį žino Švnč. Akyse ū́kana tik stovi, kai pamezgu Klt. 4. Vlk, Rod šešėlis, pavėsis: Eime, ūkanõn sėsimės Asv. Reikia eit kur ūkanon pagulėt Arm. 5. prk. didelė daugybė, galybė: Ū́kana stovi bruknių, mėlynių, visas miškas nutemęs Klt.